Muziejaus istorija

Adolfas Jucys

Juozas Mickevičius

Ignas Jablonskis

 

 

 

 

 

                    Muziejus, Antano  ir Barboros  Milašių sodyboje, įkurtas 1969 m. Jo įkūrimo iniciatoriai, tuometinis Kretingos muziejaus direktorius Juozas Mickevičiaus, Kretingos kraštotyrininkas Ignas Jablonskis ir iš šio krašto kilęs akademikas Adolfas Jucys. Iki 1990 m. muziejus priklausė Kretingos muziejui, buvo jo filialas. Nuo 1990 m. muziejus buvo pavaldus Kūlupėnų seniūnijai, kurios teritorijoje jis ir veikia. 1996 m. muziejus kaip savarankiškas juridinis vienetas įregistruotas Kretingos rajono  savivaldybėje. Nuo 2025 m. liepos 1 d. jis vėl prijungtas prie Kretingos muziejaus ir veikia kaip jo filialas – Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

Per 1997–2011 metų laikotarpį muziejaus sodyboje pastatytos devynios tautodailininkų skulptūros, įprasminančios vyskupo Motiejaus  Valančiaus literatūrinį palikimą, jo nuveiktus darbus. Sodybą puošia Alfonso Skiezgilo, Raimundo Puškoriaus, Adolfo Andriejaus Vilucko, Stepono Žiubrio, Liudo Ruginio, Gedimino Staškausko sukurtos medinės skulptūros.

1995 m. pasodintas  200 ąžuoliukų ąžuolynas, skirtas vyskupo Motiejaus Valančiaus 200-osioms gimimo metinėms. Ąžuolyną sodino visa Lietuva.  Motiejaus Valančiaus ąžuolyne žaliuoja M. Valančiaus giminių sodiniai, poetės M. Kudarauskaitės, mosėdiškio gydytojo Vaclovo Intos, Prezidento Valdo Adamkaus bei kitų žymių žmonių ąžuolai.

2001 m. švenčiant vyskupo Motiejaus Valančiaus 200 metų jubiliejų, ąžuolyne atidengtas jam skirtas paminklas (autorius Kęstutis Balčiūnas).

Motiejaus  Valančiaus gimtinės muziejaus ekspozicijoje pateikta medžiaga pasakoja apie vyskupo gyvenimą ir įvairiapusę jo veiklą.  Ekspozicijoje rodomos M. Valančiaus knygelės, asmeniniai daiktai: stalo įrankiai,  servetėlė, sofa, kuria jis naudojosi gyvendamas Varniuose, skrynia, kurią Motiejus Valančius padovanojo knygnešiui Pranciškui Straupui (Stropui) 1868 m. Sodyboje puikuojasi M. Valančiaus XVIII a. klėtis – liaudies architektūros paminklas. Penkių kamarų klėtelėje įrengtos etnografinės ekspozicijos: šeimininkės svirnelis, mergos kamara, grūdinė, rakandų kamara.